Darbo laikas: I-V 8.00 - 18.00
                     VI   8.00 -16.30
                    VII  nedirbame

RASEINIŲ

MARCELIJAUS MARTINAIČIO

VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Už Raseinių, ant Dubysos, / teka saulė, teka, / geltonplaukės puikios visos / šneka ten, oi šneka.

Maironis

Susitikimas su rašytoja ir dailininke V. Židonyte Kalnujų bibliotekoje

Pereiti prie turinio

2018 12 10

 

Gyvendami pažįstam meilę klaidžią –

Aistros bedugnė. Skrydis. Neviltis...

Sužeidžia mus, ir mes kažką sužeidžiam,

Ir mūsų žvilgsnius paslepia naktis.

                   (Septintas sonetas. V. Židonytė)

 

Metų užbaigimas Kalnujų bibliotekoje buvo įprasmintas susitikimu su rašytoja, dailininke, pedagoge Violeta Židonyte ir ,„Kalendoriaus" leidyklos direktoriumi Aurelijum Noruševičium.

Bendradarbiavimas su Aurelijum tęsiasi jau ne vienus metus. Jo tėvelis partizanų būrio „Žaibas" vadas (Jūreivis) žuvo Kalnujų apylinkėse ir palaidotas Kalnujų kapinėse, todėl jis dažnas svečias pas mus, dovanoja „Kalendoriaus" leidyklos leidinių.

 

Aurelijus pasiūlė pasikviesti „žmogų orkestrą" Violetą Židonytę, kuri rašo vaikams ir suaugusiems, lieja akvareles, puikiai dainuoja, išmano dizaino subtilybes. Žodžiu, kur dėsi, ten tiks. Violeta atsivežė keletą dailės darbų, kurie neseniai buvo parodoje Čikagos mieste, kur rašytoja su folkloro grupe koncertavo.

 

Rašytoja šmaikščiai pasakojo apie savo kelią į kūrybą, kuris prasidėjo ankstyvoje vaikystėje. Ji sakė, kad būdama šešerių metų labai norėjo parašyti eilėraštį, tačiau nežinojo kaip tai padaryti. Būdama dvylikos ji sukūrė du posmelius apie mišką, iš kurių vėliau gimė knygelė jaunesniojo amžiaus vaikams „Geriausia gyventi miške".

 

Paklausta, kas ji yra daugiau dailininkė ar rašytoja, Violeta sakė, kad „kartais esu rašytoja, o kartais – ištisom savaitėm ar mėnesiais manęs nepaleidžia akvarelė, todėl net sunku atsakyti, kas aš esu“. Rašytoja pasakojo apie vertingiausią savo kūrinį ,,Liepų medaus nebus", kuriame aprašoma jos šeimos istorija.

 

Čia susipina tremtis, sovietmetis, atgimimas, žmonių, kurie atlaikė Sibiro trėmimus, likimai ir mergaitės (spaliukės, pionierės, komjaunuolės) požiūris į tuometinę santvarką. Rašytoja šį romaną pateikė JAV lietuvių tautinės sąjungos surengtam istorinio romano konkursui ir pelnė trečiąją premiją.

 

Vieną romano egzempliorių padovanojo ir Kalnujų bibliotekai. Susitikimo metu ji visą laiką akcentavo, kad nuo mažumės labai daug skaitė, o jauniesiems susitikimo dalyviams sakė: „jei nori, kad žodis tavęs klausytų, pirmiausia reikia labai daug skaityti". Susitikimas su rašytoja paliko labai šiltus prisiminimus.

 

Gal rašytojos pavyzdys paskatins jaunimą daugiau skaityti.

 

Daiva Myniotienė,

RMMVB Kalnujų filialo vyresn. bibliotekininkė